Login to your account

Username *
Password *

Jei norite visada žinoti, kur yra ir ką veikia jūsų draugai, jus nudžiugins jau ruošiama socialinio tinklo „Instagram“ naujovė. Platformos kūrėjai patvirtino, kad netrukus pristatys funkciją „Friend Map“, kuri leis realiu metu matyti, kur yra jūsų draugai.

Pasak Justinos Antropik, „Tele2“ skaitmeninių kanalų turinio vadovės, nors panašias galimybes anksčiau jau siūlė ir kitos platformos, daliai naudotojų gali kilti susirūpinimas dėl savo privatumo.

Rinkoje pasitaikė ir anksčiau

Nuotraukų ir vaizdo įrašų dalijimosi platformą „Instagram“ valdanti įmonė „Meta“ patvirtino, kad kuria „Friend Map“ funkciją. Šiame draugų žemėlapyje bus galima matyti dabartinę visų draugų buvimo vietą, taip pat palikti visiems matomas trumpas žinutes arba užrašus. Tiesa, tai ne pirmas toks atvejis, kai ta pačia platforma ar įrenginiais besinaudojantys žmonės savo lokacija gali dalintis vieni su kitais.

„Ši funkcija panaši į kito populiaraus socialinio tinklo „Snapchat“ funkciją „Snap Map“, kuri taip pat leidžia matyti, kur šiuo metu yra jūsų draugai. Panašiu įrankiu jau galėjo naudotis ir „iPhone“ telefonų savininkai – juose veikia funkcija „Find My“, kurioje galima matyti susietų įrenginių buvimo vietą. „Instagram“ leis ne tik pasidalinti buvimo vieta, bet ir palikti pranešimus, pavyzdžiui, apie aplankytą restoraną ar sudominusią parduotuvę“, – sako J. Antropik.

Pasak ekspertės, „Instagram“ jau kurį laiką ėmėsi priemonių savo programėlėje siūlomo žemėlapio tobulinimui. 2022 m. pabaigoje bendrovė pristatė paieškos žemėlapį, kuris leido naudotojams tyrinėti nuotraukose pažymėtas vietas ir filtruoti vietos rezultatus pagal konkrečias kategorijas – restoranus, kavines ir grožio salonus. 

„Jauni platformos naudotojai, ieškodami naujų vietų, dažniau pasitelkia tokias programėles kaip „Instagram“ ir „TikTok“, o ne „Google“ paiešką ar žemėlapius. Galima sakyti, kad šia nauja funkcija „Instagram“ nori savo naudotojams suteikti dar vieną priežastį praleisti daugiau laiko šioje, o ne kitose programėlėse“, – pastebi J. Antropik.

Bendrovės teigimu, kol kas ši nauja funkcija yra tik kuriama ir naudotojams dar neprieinama. Kada ją jau bus galima išbandyti visiems dar nepranešama. 

Rūpestis dėl privatumo

Tiesa, kai kuriems naudotojams ši funkcija gali kelti klausimų dėl privatumo. Ar visuomet dalintis savo buvimo vieta su kitais – saugu? Anot J. Antropik, visų pirma, „Instagram“ draugų žemėlapis leistų naudotojams pasirinkti, kas gali matyti jų buvimo vietą.

„Panašu, kad naudotojai galės patys pasirinkti, su kuriais sekėjais dalytis savo buvimo vieta. Pavyzdžiui, tik su tais, kuriuos sekate pats, o jie – jus, arba tik su artimiausių „Close Friends“ draugų sąrašu, arba visai su niekuo. Žemėlapyje taip pat būtų „Ghost Mode“ nustatymas, kuris paslėptų jūsų paskutinę aktyvią buvimo vietą“, – pastebi „Tele2“ skaitmeninių kanalų turinio vadovė.

„Instagram“ kūrėjų teigimu, buvimo vietos duomenys taip pat būtų papildomai apsaugoti galutiniu šifravimu. Tai reiškia, kad jie nebūtų prieinami trečiosioms šalims. 

Per didžiausias metų šventes išauga Lietuvos gyventojų aktyvumas naudojantis išmaniaisiais telefonais, ne išimtis ir Velykos. Asmeninėse paskyrose žmonės dalijasi įvairiausiomis šventinėmis nuotraukomis, vaizdo įrašais ir bendrauja su artimaisiais, esančiais užsienyje ar kitame mieste. Psichologas pasakoja, kas šventiniu laikotarpiu lemia padidėjusį įsitraukimą į socialinius tinklus bei paaiškina, kokį poveikį tai turi tarpusavio ryšiui.

„Socialiniai tinklai ir apskritai informacinės technologijos yra geras būdas, pasitelkiamas palaikyti gyvesnį kontaktą su žmonėmis, su kuriais tą padaryti fiziškai sudėtinga. Naršymas socialiniuose tinkluose, būnant artimųjų apsuptyje, neretai tampa priemone, padedančia atsitraukti iš situacijų ar pokalbių, kuriose nesinori dalyvauti. Per didelis įsitraukimas į virtualų pasaulį gali turėti neigiamų pasekmių“, – teigia Vilniaus universiteto psichologijos docentas dr. Antanas Kairys.

Padeda nukreipti dėmesį

Pasak psichologo, socialiniai tinklai ir informacinės technologijos yra priemonė, palengvinanti bendravimą su artimaisiais, ypač švenčiu metu, gyvenant skirtinguose miestuose ar šalyse. Tačiau kartu tai gali tapti ir įrankiu, padedančiu atsitraukti nuo supančios aplinkos.

A. Kairys teigia, kad neretai virtualus pasaulis tampa įrankiu, nukreipiančiu nuo nemalonių situacijų: „Žmonės visais laikais atsitraukdavo iš nepatogių situacijų, kuomet tam tikromis temomis nenorėdavo bendrauti su artimaisiais. Anksčiau jie savo dėmesį nukreipdavo imdami skaityti laikraščius ar žiūrėdami televizorių. Žinoma, reikia suprasti, jog socialiniai tinklai, bet kurio atveju yra itin įtraukus dalykas.“

Laisvas laikas – daugiau naršymo

Psichologijos docentas pastebi, kad žmonių aktyvumą socialiniuose tinkluose lemia ir tai, kad tuo metu yra turima daugiau laisvo laiko. Pavyzdžiui, didžiųjų švenčių metu žmonės automatiškai turi daugiau laiko, kurį gali skirti naršymui – tai patvirtina ir skaitmeninės paslaugų bendrovės „Bitė“ duomenys.

„Per šventes žmonių aktyvumas bendraujant virtualioje aplinkoje ženkliai išauga. Tai rodo praėjusiais metais per Velykas išsiųstų žinučių kiekis, kuris augo dvigubai. Tačiau įprastai šis šventinis sekmadienis ne ženkliai skiriasi nuo eilinio savaitgalio, kurio metu žmonių naršymas internete savaime didesnis. Žinoma, tai lemia, jog šventinius sveikinimus žmonės siunčia tokiomis programėlėmis, kaip „Messenger“ ar „Whatsapp“, kuriose parašytos žinutės, pasidalinti judantys paveikslėliai ir trumpi vaizdo įrašai nesunaudoja daug mobiliųjų duomenų, nes jais tarpusavyje dalinasi tik atitinkamas žmonių skaičius “, – pasakoja Modestas Ropė, „Bitė Lietuva“ naujos kartos tinklo direktorius.

Pasak psichologo, tam tikri vaizdai, sutikti naršymo metu, gali nemenkai nuliūdinti, tad socialinių tinklų vartotojai turėtų išlikti budrūs.

„Dalinimasis šventinėmis akimirkomis socialiniuose tinkluose savaime nėra blogas veiksmas. Bet kuomet pradedame savo aplinką lyginti su nuomonės formuotojų talpinamu surežisuotu turiniu, kuriuo gali tapti net ir tobulas Velykinis vaišių stalas – žmonės ima jausti nusivylimą esama padėtimi. Tad turime suprasti, jog kai kurie socialiniuose tinkluose sutinkami vaizdai nėra tikri, o sukurti dirbtinai, todėl su jais lygintis nederėtų“, – teigia A. Kairys.

Pataria susitelkti į aplinką

VU mokslininkas pataria, kad ne tik šventiniu metu, bet ir kasdieniniame gyvenime, svarbu mokėti atsitraukti nuo virtualaus gyvenimo ir susitelkti į supančią aplinką bei dabarties momentą.

Nors socialiniai tinklai ir palengvina bendravimą su toli esančiais artimaisiais, vis tik svarbu puoselėti ir gyvą tarpusavio ryšį: „Naršymas socialiniuose tinkluose yra problema tik tuomet, kai nesugebame būti čia ir dabar. Tad svarbu gebėti atsitraukti iš virtualios aplinkos ir sutelkti dėmesį į aplinka, kurioje esate šia akimirka.“

Praėjusiais metais e. prekybos rinką drebino viena iš vis ryškėjančių tendencijų – apsipirkinėjimas socialiniuose tinkluose. Tarptautinės siuntų pristatymo grupės „Geopost“, kuriai priklauso ir „DPD Lietuva“, užsakymu atliktas tyrimas atskleidė, kad šiuo būdu įvairias prekes įsigyja daugiau nei pusė lietuvių. O tokias platformas kaip „Facebook“ ar „Instagram“ bent vienai su apsipirkimu susijusiai veiklai naudoja virš 80 proc. šalies gyventojų. Ekspertai pasakoja, ką tai reiškia visai e. komercijos rinkai bei ko reikėtų nepamiršti apsiperkant socialiniuose tinkluose.

Nuo elektronikos prekių iki naudotų baldų, nuo skaitytų knygų iki kvepalų – tiek ir dar daugiau produktų šiandien galima nesunkiai įsigyti įvairiuose socialinių medijų kanaluose.

„Laikai, kai socialiniai tinklai buvo naudojami tik pokalbiams su draugais ar aktualių naujienų sekimui, baigėsi. Tokios platformos kaip „Facebook“, „Instagram“ ar net „Pinterest“ jau ne pirmus metus suteikia galimybę tiesiai jose apsirūpinti skirtingomis prekėmis, o vartotojai šiomis progomis noriai naudojasi. Tai reikšmingai keičia ir e. komercijos rinką – verčia prisitaikyti pardavėjus prie išaugusios konkurencijos, permąstyti savo rinkodaros strategijas ar prekybos kanalus“, – sako „DPD Lietuva“ pardavimų ir rinkodaros vadovas Baltijos šalims Gabrielius Bilevičius.

Baltijos šalių gyventojai – imlesni naujovėms

Tyrimo rezultatų duomenimis, 2023 m. socialiniuose tinkluose apsipirko 62 proc. juos naudojančių Lietuvos gyventojų. Nuo lietuvių neatsiliko ir kitų Baltijos šalių gyventojai – 60 proc. latvių ir estų taip pat naudojo socialinius tinklus kaip apsipirkimo kanalus.

„Įdomu, kad Baltijos šalių gyventojai socialinių medijų platformose prekes įsigyja gerokai dažniau nei europiečiai – čia apsiperka kiek mažiau nei pusė, t.y. 48 proc. Europos gyventojų. Tai rodo, jog Baltijos šalių gyventojai galimai yra imlesni naujoms technologijoms ir drąsiau išbando dar plačiai nepaplitusius prekybos kanalus, o socialinės medijos yra naudojamos vis platesniam spektrui užsiėmimų“, – teigia e. komercijos ekspertas G. Bilevičius.

Apie kintantį socialinių tinklų vaidmenį byloja ir tai, kad praėjusiais metais net 83 proc. lietuvių juos naudojo bent vienai su apsipirkimu susijusiai veiklai. Tyrimas atskleidė, kad dažniausiai lietuviai socialinių medijų platformose ieško informacijos apie prekes – tai pernai darė maždaug 1 iš 3 (35 proc.) šalies gyventojų.  

„Pavyzdžiui, socialiniame tinkle „Facebook“ galima rasti ne vieną grupę, kurioje vartotojai dalijasi savo patirtimi apsiperkant vienoje ar kitoje parduotuvėje, nuvylusiais ir pasiteisinusiais pirkiniais. Tai – itin patogu potencialiems pirkėjams, norintiems priimti galutinį sprendimą dėl vienos ar kitos prekės įsigijimo“, – pažymi „DPD Lietuva“ rinkodaros vadovas Baltijos šalims.

3 paprasti patarimai saugiam apsipirkimui

Apsipirkimas socialiniuose tinkluose gali būti greitas bei patogus būdas gauti norimą prekę, tačiau derėtų nepamiršti ir atsargumo priemonių, įspėja G. Bilevičius.

„Vartotojų apsipirkimo įpročiai keičiasi, o socialiniai tinklai tampa šių pokyčių dalimi. Tam, kad įsigytas daiktas džiugintų, o apsipirkimo patirtis būtų maloni, nepagailėkite laiko ir daugiau pasidomėkite apie pardavėją, patikrinkite, ar apie jį atsiliepia kiti vartotojai, ar jis pateikia visą reikalingą informaciją bei dar daugiau“, – sako e. komercijos ekspertas.

Pasak jo, užtenka laikytis kelių paprastų patarimų ir apsipirkimas socialiniuose tinkluose taps kur kas saugesniu:

  1. Pirmiausia įsitikinkite, kad pardavėjas viešai skelbia savo pavadinimą, veiklos formą, adresą, telefono numerį bei el. pašto adresą. Kilus potencialiam ginčui, kurio metu pardavėjas užblokuotų susirašinėjimą socialiniuose tinkluose, tai leistų susisiekti su juo kitais būdais.
  2. Taip pat atidžiai peržiūrėkite, ar pardavėjas pateikia išsamius prekių aprašymus, informaciją apie prekių naudojimą, grąžinimo ir kitas sutarties sąlygas. Šios informacijos neradus, nerizikuokite ir iš pasirinkto pardavėjo geriau nepirkite. Pasitikrinti, ar prekybininkas yra sąžiningas, gali padėti ir atsiliepimų paieška forumuose ar jau minėtose socialinių tinklų grupėse.
  3. Galiausiai, papildomą patogumą gali užtikrinti ir susitarimas, kad pardavėjas įsigytą prekę išsiųstų per patikimą siuntų pristatymo bendrovę – į paštomatą ar su kurjerio pagalba. Tokiu būdu išvengsite poreikio vykti į kitą gyvenvietę ar tolimą miesto rajoną, taupysite laiką bei būsite tikri, jog savo pirkinį gausite saugiai.

Tarptautinės siuntų pristatymo grupės „Geopost“, kuriai priklauso ir „DPD Lietuva“, užsakymu atliktas tyrimas vykdytas 2023 m. gegužės 31 d. – liepos 19 d., jo metu apklausta daugiau kaip 24 tūkst. Europos gyventojų iš 22 skirtingų šalių. Lietuvoje apklausti 804 gyventojai, iš jų socialines medijas naudoja 399 gyventojai.

Trumpų vaizdo įrašų programėlė „TikTok“ išbando naują funkciją, kurią aktyvavus vaizdo įrašai bus perjungiami automatiškai. Tai reiškia, kad ją pasirinkę naudotojai galės atsisakyti įpročio valandų valandas slinkti telefono ekranu (angl. „scrolling“). Justina Antropik, „Tele2“ skaitmeninių kanalų turinio vadovė, sako, kad platformos kūrėjai tokį pokytį vykdo atsižvelgdami į naudotojų prašymus ir norą vietoje nykščių įdarbinti akis.

Daugiau darbo akims

Viena didžiausių socialinių platformų „TikTok“ apie naująją funkciją paskelbė praėjusiais metais, tačiau iki šiol ji buvo prieinama tik atrinktiems naudotojams. Dabar programėlės kūrėjai nusprendė pasirenkamą automatinio slinkimo funkciją palaipsniui įdiegti visiems. 

„Dabar naršant „TikTok“ platformoje peržiūrėtą ar nepatikusį vaizdo įrašą naudotojai perjungia patys. Tuo tarpu naujoji funkcija veiks panašiai, kaip naudojantis „Netflix“ – platformoje pabaigus vienai serialo serijai, automatiškai perjungiama nauja. Taip suteikiama daugiau galimybių programėle naudotis be rankų“, – teigia J. Antropik. 

Pasak jos, panašią automatinio grojimo funkciją 2014 m. pasiūlė ir „YouTube“ platforma – joje šią funkciją naudotojai taip pat gali naudoti pasirinktinai. „TikTok“ programėlės kūrėjų teigimu, šis pokytis ne tik padės programėle naudotis patogiau, bet ir duos daugiau darbo akims bei smegenims.

„Dabar stebint vaizdo įrašus naudotojams nereikės pajudinti nei piršto. Tačiau žmonės vis dar galės panorėję perjungti kitą įrašą – galimybė slinkti ekranu nebus išjungta. Tad tie, kuriems automatinė perjungimo funkcija nepatinka, galės „scroll‘inti“ taip, kaip buvo įpratę“, – sako J. Antropik.

Ilgai lauktas atnaujinimas

Anot J. Antropik, „TikTok“ automatinio slinkimo funkcija vis dar bandoma, todėl jei dar negalite jos aktyvuoti savo programėlėje, teks šiek tiek luktelti. 

„Pasirodo, automatinio slinkimo funkcijos „TikTok“ naudotojai laukė labai ilgai. Internete galima rasti daugybę vaizdo įrašų ir straipsnių su patarimais, kokius telefono nustatymus atlikti, kad ši funkcija veiktų jų programėlėje. Daugelis tokių naudotojų grindžia šį poreikį didesnio peržiūrų efektyvumo siekiu“, – pastebi J. Antropik.

Ekspertės teigimu, norint patikrinti, ar jums ši funkcija jau prieinama, reikia ilgiau palaikyti pirštą ant bet kurio vaizdo įrašo ir ieškoti „Auto Scroll“ funkcijos. Norėdami išjungti šią funkciją, dar kartą palaikykite nuspaudę telefono ekraną ir vėl paspauskite tą pačią parinktį.

Viena dažniausiai naudojamų susirašinėjimo platformų „Facebook Messenger“ neseniai sulaukė gana svarbių atnaujinimų. Nuo šiol jos naudotojai galės išjungti funkciją, kuri parodo, ar gauta žinutė buvo perskaityta, taip pat redaguoti jau išsiųstas žinutes. Pasak Justinos Antropik, „Tele2“ skaitmeninių kanalų turinio vadovės, ši naujovė suteiks naudotojams daugiau privatumo.

Kaip išjungti „seen“ funkciją?

„Turbūt daugelis šios platformos naudotojų yra susidūrę su situacija, kai gavę žinutę į ją iškart negali ar nenori atsakyti, bet nori pamatyti jos turinį. Iki šiol perskaityti žinutes nepastebėtam buvo galima nebent ilgiau paspaudus ant susirašinėjimo atsiradusiame papildomame lange. Dabar „Messenger“ suteikia galimybę žinutę peržiūrėti taip, kad ją parašęs žmogus nematytų, ar ji buvo perskaityta. Taip sumažėja spaudimas atrašyti nedelsiant“, – sako J. Antropik.

Norint išjungti šią funkciją, reikėtų atverti „Messenger“ platformos nustatymus, tuomet spausti „Privacy & Safety“ skiltį, joje pasirinkti „Read Receipts“ ir išjungti „Show Read Receipts“ jungiklį.

Pasak J. Antropik, šis pokytis yra didelio „Messenger“ atnaujinimo dalis. Platformą valdanti technologijų įmonė „Meta“ neseniai „Messenger“ įdiegė galutinį šifravimą (angl. „end-to-end encryption“) – apsauginę funkciją, kuri neleidžia trečiosioms šalims, pavyzdžiui, pačiai „Meta“ platformai, matyti susirašinėjime esančią informaciją. Tai reiškia, kad pokalbį galės matyti tik du jame susirašinėjantys žmonės.

Slaptos žinutės ir galimybė redaguoti

„Messenger“ naudotojams jau prieinamos ir kitos funkcijos. Viena jų leis naudotojams redaguoti jau išsiųstas žinutes per 15 min. po jų išsiuntimo.

„Ši funkcija jau pažįstama tiems, kas naudojasi „iPhone“ žinutėmis „iMessage“ ir „WhatsApp“ susirašinėjimo platforma. Dabar ir „Messenger“ išsiųstas žinutes galima redaguoti po jų išsiuntimo, jei pastebėjote klaidą ar norite kitaip pakeisti turinį. Per šias 15 min. žinutę galite redaguoti tiek kartų, kiek norite, o redagavimo istorija nėra rodoma, todėl niekas negalės matyti, ką pakeitėte“, – tikina J. Antropik.

Ši funkcija veikia ir programėlėje, ir naršyklėje. Norėdami redaguoti žinutę programėlėje, ją bakstelėkite ir palaikykite, tuomet pasirinkite mygtuką „Edit“. Naršyklėje spustelėkite trijų taškų simbolį šalia žinutės, ir pasirinkite „Edit“. Atlikus pakeitimus, žinutė bus pažymėta kaip redaguota, tačiau kitas asmuo negalės pamatyti, kas joje buvo pakeista.

Be to, „Messenger“ pasiūlė ir dar vieną funkciją – slaptas žinutes, kurios išnyksta per 24 val. po susirašinėjimo. Dingstančios žinutės prieinamos visiems galutiniu šifravimu apsaugotiems pokalbiams. „Tele2“ ekspertė priduria, kad net ir naudodamiesi galutiniu šifravimu apsaugotomis žinutėmis, naudotojai vis tiek galės pranešti apie gaunamą šlamšto ar kenksmingą, įžeidžiantį turinį.

Puslapis 1 iš 9